Mes Facebook-e

A+ A A-

Roma Paukštienė: "Man rūpi mano tauta"

Kurioje vietoje yra Lietuva pagal alkoholio vartojimą pasaulyje? PSO 2010 m. duomenimis Lietuva pagal alkoholio (100 proc.) kiekį vienam gyventojui, vyresniam nei 15 m. buvo 7-a tarp 193 šalių – mums teko 12,5 litrai, o pirmą vietą užėmusiems estams – 16,2 litro. O 2012 m. alkoholio vartojimas Lietuvoje išaugo iki 13,45 litro absoliutaus alkoholio tenkančio vienam gyventojui.

 

 

Kuriems „reikia“ išgerti daugiau alkoholio, siekiant atsipalaiduoti – pietiečiams ar šiauriečiams? Daugelis atsakysime, kad šiauriečiai alkoholio „turėtų“ sunaudoti daugiau, nes jie yra uždari, santūresni, retai pasakys ką galvoja ir pan., o pietiečiai jau bendraudami, išleidžia dalį emocijų, todėl „turėtų“ vartoti mažiau. Panašiai bylojo ir alkoholio suvartojimo statistika, eilę metų pirmaujant šiaurės šalims.

 

Kodėl dabar tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių nėra šiaurės atstovų: Skandinavijos šalių ar Islandijos? Kas atsitiko? Išsiauklėjo ir nustojo vartoti alkoholį? Ar suveikė alkoholio kontrolės sistema ir atitinkami įstatymai?

Pvz. Norvegijoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus kur patiekiamas maistas, vyksta vieši renginiai, parodos, vakarai, taip pat gatvėse, turguose, keliuose, parkuose, vidaus transporte ir t.t., o asmenys tyčia ar netyčia pažeidę įstatymą, baudžiami bauda arba įkalinimu nuo 6 mėn. iki 6 metų.

JAV kai kuriose valstijose, sudarius alkoholio prieinamumą nepilnamečiams, gresia didelė bauda arba 1 metai kalėjime, o vakarėlio su alkoholiu organizatorius privalo padengti nuostolius, jei pvz.: apsvaigę nepilnamečiai sudaužytų automobilius, susprogdintų degalinę, sužalotų žmogų ir t.t.... Kai imi suprasti kiek gali kainuoti vakarėlis, noras „baliavoti“ praeina, dar neatėjęs.

Kuo didesnė šalis – tuo griežtesni įstatymai. Kinijoje, kur gyvena penktadalis planetos žmonių, tvarka užtikrinama labai griežtomis priemonėmis: mirties bausme baudžiami narkotikų platintojai. Žiauru? Taip. Matyt, kitaip negali suvaldyti tokios gausios tautos.

Todėl, pesimistams, skeptikams ir kitiems manantiems, kad „čia Lietuva, čia lietūs lyja ir čia nieko nebus“, atsakau: jei Norvegija pasidarė tvarką su keturiais milijonais gyventojų, tai mums pasidaryti tvarką su trimis, utopija tikrai nekvepia. Ne Kinija juk...

 

O tai gal nenorime tos tvarkos? Gal kažkam naudinga, kad tauta geria? Tikrai, ir kam gi gali būti naudinga gerianti tauta? Tiesiog pamąstykime logiškai, nes dalis prisiklausę tendencingai suformuotos nuostatos, kad bus prastai, jei negersime alkoholio, nes šalis ir biudžetas tiesiog žlugs, nesurinkus mokesčių iš alkoholio pramonės – įtiki tuo ir dar bando įtikinti kitus.

 

Ir ką gi darys tautiečiai, nustoję leisti pinigus alkoholiui? Užkas juos, suplėšys, sudegins ar išleis kitiems daiktams ir paslaugoms įsigyti? Jei pinigus išleis kam nors kitam, tai mokesčius į biudžetą sumokės kitų verslų atstovai, nes pelno mokestis ar nuo ratų ar nuo batų – vienodas. Taigi, prekybininkams turėtų būti tas pats, ką mes pirksime. Svarbu, kad pirktume.

O akcizas? O kaipgi akcizas? – paklausite ne vienas. Juk prarasime akcizą! Taip, yra dar toks daiktas akcizas, kuriuo apmokestinamos prekės gadinančios sveikatą, aplinką, gamtą, nes pagrindinė jo paskirtis – atstatyti padarytą žalą.

 

O tai jei mes negersime alkoholio ir nebus žalos – tai gal to akcizo nė nereikia?.. Logiškai mąstant – taip, nes nebus gadinama sveikata, nebus tiek ligų, sumažės nelaimingų atsitikimų, avarijų ir traumų, nežus mums brangūs žmonės, 70 % sumažės savižudybių, kurios įvyksta apsvaigus (gal pagaliau atsikratytume savižudžių tautos įvaizdžio), 80 % sumažės nusikaltimų ar išprievartavimų, kurie beveik visi atliekami apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir t.t.

O jei apmokestintume akcizu maisto produktus su tais E priedais, kurie sukelia vėžį ir kitas sunkias ligas – tai biudžetas turėtų „sprogti“ nuo pinigų, nes, norisi tikėti, kad suvalgome daugiau, nei išgeriame alkoholio.

 

Išlaidos alkoholio atneštai žalai didesnės, nei surenkamas akcizas? Paskaičiavus alkoholio padaromą žalą ir akcizą, imi suprasti, kad jo neužtenka net daliai problemų išspręsti...O kas ir kiek įkainos atimtas gyvybes?

Šalys, priėmę atitinkamus alkoholio vartojimo kontrolės įstatymus, nenuskurdo. Supratote teisingai – kontrolė, bet ne visiškas jo uždraudimas. Pasaulis turi „sauso įstatymo“ patirties – kraštutinumai retai būna naudingi. Anot prof. L. Donskio, nuo laisvės iki anarchijos yra tik vienas žingsnis. Todėl, turėtų būti paisomos abipusės teisės ir laisvės: tų kurie geria alkoholį ir tų, kurie jo negeria. Nes dabar vyksta žaidimas tik į vienus vartus.

 

O kur mūsų teisės gyventi saugioje visuomenėje, nežūti po apsvaigusių vairuotojų ratais, nebūti užpultais, sužalotais, išprievartautais, užmuštais? Kur mūsų laisvės ir teisės užsiauginti vaikus ir anūkus ne alkoholikais, ne narkomanais, apsaugoti juos nuo lošimų priklausomybės, kuri yra ne mažesnė XXI amžiaus rykštė, nei psichotropinių medžiagų vartojimas?

Norėtųsi, kad tai suprastume ne tik auklėdami vaikus, švęsdami šventes, bet ir priimdami įstatymus ar viešai pasisakydami. Kam visa tai naudinga – manau, supratote. Manau suprantame, kam tarnaujame, pirkdami ar vartodami. Tikrai ne savo šaliai, biudžetui ar tautos gerovei.  

 

Daugelis pasakys – tai nepirkite ir nevartokite. Deja, tokiai suformuotai pasiūlai, netobuliems įstatymams bei nusistovėjusioms tradicijoms gali atsispirti nedaugelis. O kur dar visuomenės tolerancija vartojantiems? Ir tos tolerancijos stoka nevartojančių atžvilgiu: negeri, tai gal nesveikas?

Įvairių tyrimų duomenimis šalyje alkoholio visiškai nevartoja tik 5-18 % gyventojų. Nesame blogesni už kitas tautas, nes savo laiku neatsispyrė ir jos – vartojimą reglamentavo įstatymai. Pareto dėsnis, bylojantis, kad 20 % priežasčių nulemia 80 % pasekmių, pasireiškia daugelyje visuomenės sferų: alkoholio vartojimo ir nevartojimo taipogi.

Teko stebėti, kai Rusijoje priėmus įstatymą iškelti kazino už miesto ribų, žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie miestuose veikiančius nelegalius kazino. Pabandykite tik ką nors apriboti – tuoj „pasireikš“ nelegalus verslas. Ir imsime tuoj pat gailėtis: ai, gal įstatymai per griežti, gal atleiskime „vadžias“, gal geriau leiskime legaliam verslui viską, kad tik nebūtų nelegalaus ar kontrabandos? Jei taip mąstysime (o taip mąsto ne vienas) – ką tada veiks atitinkamos tarnybos? Kam jos reikalingos? Ir ko tada verti įstatymai?

 

Kai 2008 m. mūsų šalyje buvo priimti sprendimai, ribojantys alkoholio prieinamumą ir reklamą, nuostatų griežtinimo priešininkai tvirtino, kad sumažėjus legalaus alkoholio suvartojimui, auga nelegalaus vartojimas. Tačiau statistika bylojo ką kita – sumažėjo dėl nelegalaus alkoholio vartojimo kilusių pasekmių.

Kai, priėmus kokį nors alkoholio vartojimo kontrolės įstatymą, yra surenkama mažiau mokesčių iš alkoholio pramonės – tuoj atkreipiamas dėmesys į tai, tačiau neužakcentuojama, kad tuo pačiu metu, sumažėjus mokestinėms įplaukoms iš alkoholio pramonės, padidėjo mokestinės įplaukos iš kitų verslų.

Jau nebeklausiu, kam naudinga tokia nuomonė...

Paklausiu tik: ar liko dar mūsų šalyje šeimų, kurias nebūtų palietusi alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo žala ar priklausomybių rykštė?

 

P.S. Straipsnio autorė mano, jog nebūtina, kad taip mąstytų visi. Užtenka 20 %, kad turėtume 80 % pokyčių. O kartais ir nuo vieno žmogaus priklauso ištisų tautų likimai...

Roma Paukštienė

Atnaujinta13 Gruodis 19, Ketvirtadienis 10:20
Aukštyn
« Rugpjūtis 2018 »
Pirm Antr Tr Ket Penk Šešt Sek
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Kontaktai

Vytauto Didžiojo a. 6, III a. LT-39149 Pasvalys; Tel.: 8 451 20130;  8 451 20131; el. paštas: vsbiuras@gmail.com

Naujausi straipsniai