Mes Facebook-e

A+ A A-

Stresas: gyvenimo variklis ar klastingas žudikas?

Pirmą kartą terminą „stresas“ pavartojo ir jo teoriją sukūrė kanadiečių mokslininkas Hansas Selye (1936 m.). Stresą jis apibūdino kaip proto ir kūno pastangas prisitaikyti prie kintančios situacijos, integruotą organizmo reakciją į subjektyviai svarbų pokytį, pasireiškiančią nervų, imuninės, kraujotakos ir kitų sistemų veiklos pokyčiais.

Ar galėtume gyventi be stresų? Ko gero – ne. Anot pirmojo streso tyrinėtojo Hanso Selye, „gyvenimas be streso tolygus mirčiai”. Stresas – natūrali kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, neatskiriamas bet kurios specialybės atstovų darbo bei asmeninio gyvenimo komponentas, sukeliantis organizme reakciją „kovok arba bėk“.

Psichologų teigimu, viskas, kas sukelia pasikeitimus gyvenime, sukelia ir stresą, tad to išvengti neįmanoma. Nepriklausomai nuo to, kad vieni patiria negatyvų, kiti – pozityvų stresą, organizme jis sukelia daug beveik vienodų biocheminių reakcijų. Pirmiausia organizmas užtikrina sau papildomą kiekį energijos, gamindamas streso hormonus. Adrenalinas, vadinamas „kovos“ hormonu, pakelia kraujo spaudimą, paspartina širdies darbą, į ląsteles plūsteli energija ir t. t. Kurį laiką organizmas dirba „didesnėmis apsukomis“. Kraujo apykaitos sistema gamina daugiau raudonųjų kraujo kūnelių, aktyviau dirba inkstai, kad pavojaus metu susikaupusios toksinės medžiagos būtų kuo greičiau pašalintos. Yra žmonių, kuriems dažnai reikalinga adrenalino dozė, ir, negaudami jos įprastomis sąlygomis – darbe, šeimoje – jie renkasi ekstremalią veiklą: šturmuoja kalnų viršūnes, šokinėja parašiutu ir pan. Stresinei situacijai pasibaigus (pavyzdžiui, po pokalbio dėl naujo darbo, aukštesnių pareigų ar išlaikyto egzamino) organizmas per keletą valandų vėl grįžta į normalią būseną. Mums tokia būsena naudinga tik trumpą laiką, jei po to galime atsipalaiduoti. Šią būklę galima pavadinti teigiamu stresu. Jis yra būtinas žmogaus normaliai psichinei raidai ir prisitaikymui prie aplinkos. Susidūręs su stresu praeityje ir sėkmingai išsprendęs problemas, žmogus įgyja įgūdžių ir yra pasirengęs susidoroti su naujai atsiradusiais sunkumais.

Pats savaime stresas nėra liga, o tik apsauginis mechanizmas. Tačiau nevaldomas, ilgai trunkantis stresas, kuris gali būti ir nelabai intensyvus, veikia destruktyviai, verčia organizmą eikvoti energiją ir ji natūraliai nebeatsistato. Tyrimais įrodyta, kad emocinę įtampą patiriančio, streso veikiamo žmogaus organizme suaktyvėja biocheminiai procesai, kuriems reikia didesnio energijos kiekio, o taip pat daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pradedama eikvoti energija, kuri turėtų būti skirta kitiems tikslams (imunitetui, kokybiškai protinei veiklai ir pan.), mažina žmogaus atsparumą ligoms, blogina atmintį, darbingumą. Viso to pasekoje, stresas gali pakenkti tiek fizinei, tiek ir psichinei sveikatai, santykiams su aplinkiniais, sumažinti pasitenkinimą gyvenimu.

Jeigu pradedame jaustis išsekę, pavargę, nusilpę, irzlūs, bet koks fizinis darbas atrodo reikalaujantis milžiniškų pastangų, silpsta imuninė sistema – vadinasi, tolerancijos stresui riba peržengta. Kiekvienam ji vis kitokia ir priklauso nuo charakterio, įgimtų polinkių, amžiaus, sveikatos būklės, pagaliau – gyvenimo būdo. Ilgalaikis stresas gali sukelti bet kokią ligą, nusitaikydamas į organizmo „silpniausiąją vietą“. Nuolat stresuojantys žmonės dažniau nei kiti užsikrečia įvairiomis infekcijomis, būna alergiški, suserga dermatozėmis. Stresas ypač veikia virškinamąjį traktą, gali padidėti skrandžio rūgštingumas. Tai ardo skrandžio sieneles ir lemia opų, o neretai ir vėžinių darinių atsiradimą, gali sąlygoti širdies ligas, padidėjusį kraujo spaudimą, skausmus krūtinės plote ir širdies ritmo sutrikimus. Stresą patiriantys žmonės dažniau kenčia nuo tuštinimosi sutrikimų – vidurių užkietėjimo ir viduriavimo, taip pat plaukų slinkimo (plaukų slinkimas gali prasidėti net praėjus trims mėnesiams po stresą sukėlusių įvykių). Streso paveiktas žmogus daugiau ar mažiau praranda savikontrolę, pasikeičia jo mąstymas ir elgesys.

Siekiant nenukentėti nuo streso, būtina kontroliuoti situaciją ir save. Paprastai stresinė situacija nutinka, kai mums trūksta žinių kaip susidoroti su iškilusia problema. Po to seka emocinės reakcijos – nepakantumas, nepasitenkinimas, neviltis, kurios tik blogina padėtį. Daugelį sudėtingų situacijų galima numatyti iš anksto ir joms pasiruošti. Tam reikia atidumo viskam, kas supa mus, bei vykstančių reiškinių analizės. Svarbu žinoti, kad kiekvienas žmogus turi savo silpną vietą streso atžvilgiu. Laiku pataisius tai, kas yra negerai, pavyzdžiui, pabaigus nebaigtą, bet svarbų darbą, atsiprašius ir pan., galima išvengti neigiamų emocijų. Nuo streso ir emocinio išsekimo padeda apsisaugoti ir tinkama dienotvarkė, kurioje numatyta pakankamai laiko miegui, poilsiui, buvimui gryname ore, taip pat – kokybiškos atostogos, sveika mityba, žalingų įpročių atsisakymas.

Mažesnis kiekis streso hormonų išsiskiria fiziškai aktyviems, mokantiems atsipalaiduoti žmonėms, todėl streso prevencijai, nuotaikos pagerinimui galima naudoti įvairias fizinio aktyvumo ir relaksacijos formas:

    Aerobinis aktyvumas. Yra naudinga, bet kokia fizinė tinkama pagal amžių ir fizinį pasirengimą veikla, padidinanti pulso dažnumą.
    Kvėpavimo pratimai. Specialistai teigia, kad paviršutiniškai kvėpuojant organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi, o tai neigiamai veikia nuotaiką ir sveikatą. Specialūs pratimai, pagilinantys ir sulėtinantys kvėpavimą, kartu su kitomis priemonėmis padeda atsipalaiduoti, išvengti neigiamų emocijų ir streso.
    Atsipalaidavimas. Reguliariai keletą kartų per dieną atsipalaiduojant galima išvengti psichoemocinio pervargimo. Efektą padidina tinkamai parinkta tyli, rami muzika, malonūs švelnūs kvapai.
    Raumenų atpalaidavimas (relaksacija). Padeda pasijusti pailsėjusiam ir atsipalaidavusiam.
    Emocijų „išliejimas“. Neigiamų emocijų galima atsikratyti, nelaikant jų savyje, pvz., išsiverkiant, pasidalinant nerimu su kitais, suprantančiais situaciją žmonėmis ir pan.
    Meditavimas ir pozityvaus mąstymo technikos. Padeda pakeisti požiūrį į stresą keliančią situaciją.

Streso teorijos kūrėjas Hansas Selye tvirtino, kad „svarbu ne tai, kas su mumis vyksta, bet kaip į tai reaguojame“ arba dar kitaip, kad „stresą sukelia ne įvykiai, o mūsų mintys apie juos, jų interpretacija“. Tad patirdami stresą, išmokime kontroliuoti savo emocijas, elgesį ir svarbiausia mintis.


Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vilma Lesevičienė

Atnaujinta13 Rugpjūtis 20, Antradienis 13:43
Aukštyn
« Gegužė 2018 »
Pirm Antr Tr Ket Penk Šešt Sek
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

Kontaktai

Vytauto Didžiojo a. 6, III a. LT-39149 Pasvalys; Tel.: 8 451 20130;  8 451 20131; el. paštas: vsbiuras@gmail.com

Naujausi straipsniai