Mes Facebook-e

A+ A A-

Įrašai, filtruoti pagal datą: Gruodis 2016

Petardos gali prišaukti nelaimę

Pirotechnikos nelaimių „sezonas“ prasideda gruodį, kai kada dar anksčiau. Daugumas nelaimingų atvejų naudojant pirotechninę techniką įvyksta dėl neteisingo ir neatsargaus elgesio su ja, naudojant ne pagal paskirtį. Prasidėjus šventėms, dažnai pamirštama apie atsargumą, todėl patiems nerūpestingiausiems jos baigiasi nelinksmai. Keli patarimai, kad šventinės nuotaikos neužtemdytų patirtų traumų bei sužeidimų kartėlis.
Ir suaugusiems ir vaikams reikėtų prisiminti, jog įvairių sprogstamųjų įtaisų, petardų ar fejerverkų padarytus sužeidimus gydyti labai sudėtinga, nes dažnai tokie “šventiniai” sužalojimai palieka pasekmes visam gyvenimui. Sužeidimų būna įvairių – nuo nutrauktų pirštų, apdegusių rankų, veido sužalojimų, akių pažeidimų. Tai dažniausiai plėštinės ir sunkai gyjančios žaizdos. Daug būna ir tokių, kurie susižaloja fejerverkais būdami neblaivūs
Traumas, žaisdami su petardomis, dažniausiai patiria berniukai paaugliai, kurie susižeidžia pas draugus ar tiesiog palikti be priežiūros. Dar blogiau, kai į medikus kreipiamasi pavėluotai.

Ką daryti susižeidus?
petardos sužeistam žmogui reikėtų žaizdą prisidengus steriliu tvarsčiu nedelsiant kreiptis į medikus tel. 112. Jei nelaimingo atsitikimo metu nutraukiami pirštai, juos kuo skubiau sudėjus į polietileninį maišelį, o po to įdėjus į ledą kuo skubiau vykti pas medikus, nes nuo to, kaip greitai bus suteikta pagalba, priklausys ar prigis prisiūti pirštai bei kita kūno dalis. Jei sužalota akis, jos jokiu būdu negalima aprišti ar ant jos dėti tvarstį - akis turi būti atvira, kad nubėgtų ašaros ir į ją patektų deguonies.

Svarbu!
• Pirotechnikos gaminių nepirkite turgavietėse ar savivaldybės uždraustose vietose.
• Perkant pirotechniką būtina atkreipti dėmesį į jos išorės stovį, nes ji gali būti sulankstyta, sudrėkusi, su degiklio pažeidimu.
• Visuomet prieš naudodami bet kokį pirotechnikos užtaisą, perskaitykite visas instrukcijas ar įspėjimus ant pakuotės.
• Prieš uždegant petardą, fejerverką ar kitokį pirotechnikos užtaisą: visuomet pasirūpinkite, kad šalia būtų indas vandens ar tvirtas audeklas, kurių gali prireikti nelaimės atveju.
• Pavojinga uždegant fejerverko degiklį lenktis prie jo. Fejerverkas gali atsitiktinai užsidegti ir traumuoti veidą ir rankas. Reikia pritūpti ir degiklį uždegti ištiestos rankos atstumu.
• Negalima pirotechnikos užtaisų nutaikyti į žmones, degti uždaroje patalpoje, o tik lauke, ant lygaus paviršiaus, atokiau nuo namų, medžių, sausos žolės ar kitų lengvai užsidegančių medžiagų.
• Pirotechnikos gaminiams nesuveikus iš karto, daugiau nebandykite jo uždegti ir prieikite prie jo. Apsisaugant būtina palaukti nuo degiklio uždegimo ne mažiau 10 minučių, o po to įmesti jį į vandenį. Todėl būtina visada turėti didelę vandens talpą.
• Neardykite sprogmenų, nes tai pavojinga ne tik jums, bet ir aplinkiniams
• Pavojinga pirotechnikos užtaisus nešiotis kišenėse, mėginti juos ardyti, keisti jų detales, taisyti ar juos gamintis patiems.
Reikia prisiminti – petardos, fejerverkai ar bet kokie kiti pirotechnikos užtaisai nėra žaisliukai, tad su jais negalima žaisti. Ypač svarbu, kad to nedarytų be priežiūros palikti vaikai. Pirotechnikos prietaisus gali uždegti tik suaugusieji.

Simona Pyragytė

Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė

Skaityti daugiau ...

Alkoholis – pasekmės, mitai

Apie alkoholio žalą ir pasekmes rodos žinome daug. Apie tai kalbama mokyklose, diskutuojama laidose, publikuojami straipsniai, kone kasdien skelbiami reportažai apie girtų asmenų sukeltas avarijas, gaisrus, smurtą artimoje aplinkoje ir kitas nelaimes ir t.t. Štai keletas liūdnų pasekmių. Pasvalio PK duomenimis 2016 m. Pasvalio r. registruota 451 įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje. 100 000 gyventojų mūsų rajone tenka 1787,8 smurto įvykiai (2015 m. – 1536,9 įvykiai). Tas pats rodiklis Panevėžio apskrityje šiais metais - 1404,9, Rokiškio r. – 1427,0. Taigi, Pasvalio rajone daugiau žmonių nukentėjo nuo alkoholio padauginusių žmonių.
Girtų asmenų sukeltos avarijos – tai sunkios, dažnai tragiškos pasekmės, paliečiančios daugelio žmonių gyvenimus ir likimus. Šiais metais per 11 mėn. Pasvalio r. nustatyta 116 neblaivių kelių eismo taisyklių pažeidėjų (2015 m. – 114), iš jų neblaivūs įvykdė eismo įvykius 2016 m. - 13, 2015 m. - 31. Kiti Policijos duomenys: 2016 m. sausio – lapkričio mėnesiais Panevėžio apskrityje ištirtos 765 nusikalstamos veikos, padarytos girtų asmenų (2015 m. – 1 178). Skaičiai išties iškalbingi. Vienas žodis „alkoholis“ – ir tiek negatyvo... Suprantame tai puikiai, tačiau mūsų šalis išlieka viena iš tų valstybių pasaulyje, kurioje daugiausiai geriama. Štai dar vienas svarus rodiklis, kaip įrodymas: Lietuvoje per metus vienam 15 m. ir vyresniam gyventojui tenka 14 litrų grynojo alkoholio.
Čia pat - didžiosios metų šventės. Skubama pirkti vaišių, dovanėlių, puošti namus. Kūčių vakarą, per Šv. Kalėdas susitiks šeimos, giminaičiai, sėsime prie bendro stalo. Naujuosius sutiksime su draugais ir artimaisiais, linkėdami vieni kitiems šviesesnių ir geresnių metų. Prasidės nauji metai, nešini pokyčių ir permainų. O kodėl negali būti tas šviesesnis pokytis - blaivus arba blaivesnis gyvenimas? Juk galima siekti šviesesnio gyvenimo atsisakius alkoholio. Nesvarbu, kas esame: studentai, senjorai, jaunos mamos, pardavėjos ar vairuotojai. Alkoholio keliamos problemos paliečia daugelį iš mūsų.
Alkoholis – gyventojų sveikatą pakertantis narkotikas – tokį sprendimą dar 1975 m. priėmė Pasaulinė sveikatos organizacija. Nuo saikingo vartojamo vienas žingsnis iki piktnaudžiavimo, o nuo piktnaudžiavimo iki priklausomybės ir alkoholizmo - labai trapi gija. Vieni saikingai vartodami, neturėdami valios atsispirti, be galo greitai įninka į svaigalų liūną, kitiems šie liūdni vingiai užtrunka ilgėliau. Didžioji dauguma piktnaudžiaujančių alkoholiu yra toli gražu ne asocialūs, bet paprasti, kasdien gatvėmis vaikštantys, turintys darbus ir šeimas žmonės. Pramonė mėgina įrodyti, kad normalūs piliečiai geria atsakingai ir tik „blogi“ - neatsakingai sukeldami visas įmanomas problemas, sietinas su nesaikingu alkoholio vartojimu. Bet kuris alkoholio padauginęs žmogus priklausomai nuo aplinkybių pasižymi tokiu pačiu elgesiu.
Štai pateikiame dar keletą labai paplitusių mitų, verčiančių giliai pamąstyti apie savo gyvenimo kokybę be alkoholio. 1 mitas - mažos alkoholio dozės naudingos organizmui. Tai nėra tiesa, nes bet kokia alkoholio dozė yra žalinga. „Saikingai“ vartojant alkoholį jau po 4 metų 85 % atvejų būna nustatomas „susitraukusių smegenų efektas“, „negyvų ląstelių kapinaitės“, smegenų tūrio sumažėjimas, atsiranda nepajėgumas sistemingai dirbti. Nesvarbu kokiomis dozėmis alkoholis naudojamas, jis smegenyse išlieka nuo 14 iki 30 parų, todėl smegenys nuolat ardomos.
Kitas dažnas mitas - alkoholis nuima įtampą, stresą, ramina nervus, atpalaiduoja. Alkoholis turi stresą keliančių, o ne antistresinių savybių, slopina visus pojūčius. Svaigalai negali jūsų nei atpalaiduoti, nei nuraminti, nes jis nepašalina nepatogumo priežasties. Kai baigiasi alkoholio kaip psichoaktyvios (narkotinės) medžiagos poveikis, alkoholis tik padidina įtampą. Fiziologiniu požiūriu alkoholio vartojimas bet kokiomis dozėmis organizmui jau yra stresas.
Dar vienas klaidinantis mitas - alkoholis neša linksmybes ir suteikia drąsos. Iš tikrųjų, išgėrus alkoholio nėra ir negali būti linksmumo. Būsena, kurią geriantys asmenys įvardina ypatingu linksmumu – tai taip vadinamas „narkotinis linksmumas“, kuris nieko bendro neturi nei su laimės jausmu, nei su atsipalaidavimu. Tiesa ta, kad visos alkoholio rūšys ir dozės veikia kaip morfijus ar marihuana, t.y. sukuria gėrio ir laimės iliuziją, tuo pačiu nešdamas nepataisomą žalą, kaip ir bet koks kitas nuodas, įsibrovęs į organizmą. Tai tėra tik iliuzija, kad apsvaigus bendrauti su draugais linksmiau, greičiau atsipalaiduojama bei sumažėja įtampa. Linksmindamasis žmogus be alkoholio, būna savimi, kontroliuoja savo elgesį, nešvaisto pinigų alkoholiui. O linksmybės blaivių draugų kompanijoje pačios geriausios.
„Alkoholis sušildo“, - būną teigiančių tokį neteisingą faktą žmonių. Išgėręs žmogus praranda gebėjimą teisingai įvertinti savo kūno temperatūrą. Prasidėjus alkoholio poveikiui greitai įvyksta laikinas odos kraujagyslių „paralyžius“, jos plečiasi ir į kūno paviršių priplūsta daugiau kraujo. Sušyla tik oda, kuri greitai atiduoda savo šilumą. Organizmas praranda normalų jautrumą šalčiui ir oda nustoja reaguoti į sumažėjusią kūno temperatūrą, kraujagyslių susitraukimus. Alkoholio padauginę žmonės gali labai greitai mirtinai sušalti.
Kita paplitusi nuomonė, esą etilinio spirito mišiniai būna „kokybiški“ (brangūs, rūšiniai vynai) ir nekokybiški (pigi, naminė degtinė). Iš tikrųjų cheminis elementas yra nepakeičiamas visuose alkoholiniuose mišiniuose, nepriklausomai nuo esančių juose saldžių ir karčių „brangių“ ar „pigių“ priedų. Svarbu alkoholį vartoti saikingai, kultūringai arba išvis nevartoti. Sąvoką „gerti saikingai“ – reikia keisti sąvoka - „gyventi blaiviai“.
Taigi, kai didžiosios metų šventės, nauji metai čia pat, sąmoningai pamastykime ar verta pakelti alkoholio taurę ar taurelę, ar išties mandagumo ir draugiškumo gestas yra primygtinai siūlyti išgerti alkoholio nevartojančiam žmogui ir negeriantį smerkti. Taip pat pasvarstykime kokį pavyzdį rodome prie šventinio stalo sėdintiems vaikams, anūkams. Gyvenimo kokybė, atsakomybė už save, elgesį ir savo sveikatą pirmiausia priklauso tik nuo mūsų pačių! Blaivių, ramių ir gražių Jums švenčių!

 

Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė J. Mikalajūnienė
Pasvalio PK bendruomenės pareigūnas V. Doda

Skaityti daugiau ...

Prasideda žiemos linksmybės

Žiema po truputį skinasi sau kelią, todėl dėl permainingų orų susidaro pavojingos sąlygos tiek keliuose, tiek šaligatviuose bei pėsčiųjų takuose. Dauguma traumų (paslydimai, nugriuvimai) patiriamos dėl susidariusios slidžios dangos. Labai daug traumų nutinka užsiimant žiemos sportu ar aktyviai pramogaujant lauke. Pasitaiko sumušimai, kai pažeidžiami minkštieji audiniai, ir rimtesnės traumos – čiurnos patempimai, kaulų lūžiai, išnirimai, galvos sumušimų, riešo ir alkūnės sužalojimai.

Norint išvengti nemalonių įvykių ir apsisaugoti žiemos metu, tereikia žinoti kelias paprastas, bet labai veiksmingas priemones:
• Rinkitės tinkamą avalynę su tvirtai sukimbančiu protektoriumi, neaukštu kulnu. Esant galimybei, avėkite batus su apkaustais ar batų aksesuarais – tinkliukais, kurie skirti saugiai vaikščioti ant sniego, ledo, esant plikšalai.
• Vaikščiokite lėčiau, neskubėkite. Išeikite iš namų anksčiau, kad laiku pasiektumėte kelionės tikslą ir nereikėtų skubėti.
• Atidžiai stebėkite grindinį po kojomis. Netgi gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolat kintančių oro sąlygų. Kai kuriose vietose ledas ar sniegas gali būti užsilaikęs ilgiau (pavyzdžiui, pavėsyje), kai kur gali būti plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis – to nepastebėjus galima paslysti.
• Eikite mažesniais žingsniais.
• Venkite alkoholio. Šaltyje būti neblaiviam – pavojinga: sunkiai išlaikoma koordinacija, prarandamas jautrumas šalčiui ir nejaučiama dėl jo atsiradusio skausmo. Dėl išsiplėtusių kraujagyslių išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą, todėl greičiau ir sušąla.
• Renkitės šiltai, tačiau taip, kad matytumėte ir girdėtumėte, kas vyksta aplink jus. Įsitikinkite, kad apranga nesumažina jūsų regėjimo kampo ir netrukdo girdėti.
• Slidžiu metu neneškite sunkių nešulių, nes kūnui sunkiau balansuoti. Laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, todėl rekomenduojama naudoti kuprinę.
• Saulėtą dieną užsidėkite saulės akinius. Jie padeda geriau matyti slidžius paviršius ir išvengti grėsmės.
• Eidami arti prie pastatų, atkreipkite dėmesį į stogą – ar nėra varveklių, kokio jie storio, ar daug sniego.
• Įėję į pastatą nusikratykite sniegą nuo drabužių ir batų bei nepamirškite, kad grindys gali būti šlapios, todėl eikite atsargiai.
• Visada būkite pasiruošę galimam kritimui.
• Pasirūpinkite netoliese gyvenančiais vyresnio amžiaus žmonėmis/neįgaliaisiais/ mamomis su mažais vaikais. Pasisiūlykite nueiti už juos į parduotuvę nupirkti būtinų prekių ar parnešti sunkius nešulius.

Paslydimo rizika didesnė ir pasekmės sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms. Vyresniame amžiuje kaulai lengviau lūžta, didesnė patempimų ar trūkusių raiščių rizika. Paslydimo rizika ir jos nulemtos pasekmės ypač sparčiai auga nuo 60 metų.

Siekiant išvengti sužalojimų paslydus, esant slidiems keliams ir šaligatviams vyresnio amžiaus žmonėms patariama:
• Neikite iš namų, jei nėra būtinybės. Paprašykite draugų ar kaimynų, kad nueitų iki parduotuvės už jus arba padėtų jums nuvykti į reikalingą vietą.
• Jei nusprendėte išeiti į lauką, apgalvokite, kaip galite sumažinti kritimo riziką.
• Suplanuokite maršrutą nuo namų iki savo kelionės tikslo, stengdamiesi išvengti šlaitų, laiptų ir nenuvalytų, nepabarstytų kelių.
• Netrumpinkite kelio eidami vietomis, kur didesnė tikimybė paslysti.
• Paprašykite draugo ar kaimyno, kad nuvalytų Jums kelią iki namo durų.
• Naudokitės lazda.
• Eikite lėtai ir mažais žingsniais, neskubėkite. Pasilikite daugiau laiko kelionei.
• Esant galimybei stenkitės įsikibti į stabilius objektus.
• Apsirenkite daugiau sluoksnių, apsaugokite labiausiai pažeidžiamas kūno dalis: galvą, kaklą, nugarą.
• Informuokite pažįstamus pastebėję slidžias vietas, kad jie nesusižeistų.
• Besinaudojantiesiems lazda ar ramentais, rekomenduojama ant jų uždėti specialų antgalį.
• Einant patartina žiūrėti po kojomis, prieš kertant gatvę įsitikinti, kad automobilis tikrai sustos.
• Griūnant reikia stengtis pasiremti rankomis: jų kaulų lūžiai mažiau sudėtingi nei šlaunikaulio.
Nereikėtų pamiršti ir reguliariai mankštintis, nes tai padeda išvengti kaulų retėjimo. Pusiausvyrą gerinantys pratimai – viena efektyviausių griuvimų profilaktikos priemonių.

Žiemos formulė = atsargumas + tinkama avalynė + mankšta

Žiemos pramogos
Žiemos sporto šakos, ypač slidinėjimas slidėmis, snieglente, rogutėmis, čiuožynėmis – labai populiarios. Jos teikia didelį malonumą, teigiamai veikia sveikatą, atpalaiduoja, tačiau toks sportas gali sukelti riziką susižaloti, ypač vaikams ir jauniems žmonėms. Vaikų rizika susižaloti galvą yra didesnė dėl jų specifinių kūno proporcijų: palyginti mažesnis ūgio ir svorio santykis su galva, nei suaugusiųjų. Todėl apsaugos priemonių, tokių kaip sniego šalmai, dėvėjimas yra būtinas, kad nelaimingo atsitikimo atveju galvos sužalojimas būtų kuo mažesnis. Labai svarbu pradedantiesiems sportininkams pasinaudoti kvalifikuotų trenerių paslaugomis ir tada mėgautis žiemos sporto malonumais.

Vaikai, sulaukę gausesnio sniego skuodžia su rogutėmis, čiuožynėmis ar net plastikiniais maišais. Dažnas nepagalvoja apie tykantį pavojų dėl akmenų, šakų ar kitų nelygumų, kurie gali sukelti sunkias stuburo, galvos, galūnių traumas. Čiuožinėjimai dažnai vyksta arti aktyvaus transporto eismo, todėl lengvai galima nučiuožti ant važiuojamosios kelio dalies.
Ką daryti patyrus traumą?
• Patyrus traumą, būtina stengtis nejudinti sužalotos rankos ar kojos.
• Visada būtina kviesti greitąją pagalbą tel. nr. 112, jie tinkamai imobilizuos traumuotą galūnę ir nugabens į gydymo įstaigą, kur bus atlikti reikalingi klinikiniai ir radiologiniai tyrimai.
• Traumavus koją, negalima ja remtis ir bandyti eiti, nes gali išsivystyti sunkesni raiščių, sąnarių pažeidimai ar pasislinkti lūžę kaulai, o tai susiję su sudėtingesniu gydymu ir ilgesniu darbingumo atkūrimo laikotarpiu.
• Būtina nepamiršti, kad laukiant pagalbos, nukentėjusįjį reikia apkloti ar atsargiai nugabenti į artimiausią šiltą patalpą ir taip išvengti žalojančio šalčio ar žvarbaus vėjo poveikio.
• Kaip sau padėti, jeigu sužalojimas nestiprus? Visų pirma, per pirmąsias 24 valandas sumuštą vietą rekomenduojama šaldyti, nes šaltis veiksmingai mažina patinimą, skausmą ir uždegimą. Negerėjant būklei, kreiptis į gydytojus.
• Labai svarbu žinoti, kur žiemą slypi pavojai ir kaip nuo jų apsisaugoti.
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro specialistai linki nesirgti ir išvengti traumų. Būkime budresni ir saugokime save.

Informacija parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją.

Simona Pyragytė, Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė

Skaityti daugiau ...

Pasvalio rajono demografinė situacija

Vienas pagrindinių rodiklių, atspindinčių demografinę situaciją yra gyventojų skaičius. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Pasvalyje, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičius mažėjo. Pasvalys nuo 2001 iki 2016 metų neteko 9 379 gyventojų (10,2 proc.). Didžioji dalis gyventojų gyvena kaime, 2016 metų pradžioje kaimo vietovėse gyveno 17 509 gyventojai (68 proc.), mieste – 8092, (32 proc.).

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Panevėžio apskrityje ir visoje Lietuvoje ilgėja. Paskutiniais Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, 2015 metais Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė buvo 74 metai, vyrai gyveno vidutiniškai 10 metų trumpiau nei moterys. Panevėžio apskrityje šis rodiklis tendencingai kilo ir 2015 metais rodiklis siekė 74,45 m.  Pasvalio gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 72,2 metai, vyrų – 69 m., moterų 79 metai.

Paskutiniais Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, gyventojų amžiaus struktūra žymiai nekito: vertinant vyrų ir moterų demografinę situaciją Pasvalio rajone pastebėta, kad rajone gyvena mažiau vyrų nei moterų. 2016 metų pradžioje Pasvalio rajone buvo užregistruota 12 077 vyrai (47,17 proc. Pasvalio rajono gyventojų) ir 13 524 moterys (52,83 proc.)  6 279 pensinio amžiaus gyventojai, kurie sudarė 24,5 proc. visų gyventojų užregistruotų 2016 metų pradžioje. Daugiausia Pasvalio rajone buvo užregistruota darbingo amžiaus gyventojų – 15 460, tai sudarė 60,3 proc. visų gyventojų. Mažiausia gyventojų grupė – vaikai iki 15 m., jie sudaro 15 proc. visų gyventojų. Pagrindinė gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis buvo neigiamas atvykusių ir išvykusių iš Pasvalio rajono savivaldybės gyventojų skaičius. Šis skirtumas išlieka neigiamas nuo 2001 metų iki dabar, o tai reiškia, kad per pastaruosius 15 metų iš Pasvalio rajono išvyko 6257 daugiau žmonių nei atvyko gyventi. Taip pat gyventojų skaičius mažėjo ir dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos. 2004–2016 metų laikotarpiu Pasvalio rajone mirė 2 564 gyventojais daugiau nei gimė kūdikių. 2015 metais Pasvalyje gimė 286 kūdikiai, mirė 491 gyventojas. Įregistruota 199 santuokos, 93 ištuokos, mirė 1 kūdikis.

Nedarbas: Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2015 metais Pasvalio rajone buvo užregistruota mažiau bedarbių, nei praėjusiais metais. Nuo 2011 metų pastebimas bedarbių mažėjimas. Nors Pasvalio rajone stebimas nedarbo lygio mažėjimas, tačiau nedarbo lygio rodiklis išlieka vienas aukščiausių Lietuvoje. 2015 metų pabaigoje Pasvalio darbo biržoje registruoti 2163 bedarbiai, t.y. 345 bedarbiais mažiau nei pernai metais.

Gyventojų sveikatos būklė: 2015 metais Pasvalio r. sav. užregistruota 154784 apsilankymai pas gydytojus, iš jų 26704 profilaktiniai apsilankymai (17,3 proc.). Remiantis Higienos instituto, sveikatos informacijos centro duomenimis 2001–2015 metais kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys (transporto įvykiai, apsinuodijimai alkoholiu, tyčiniai susižalojimai) – pagrindinės Pasvalio rajono gyventojų mirties priežastys. 2015 metais nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 279 gyventojai, (daugiau moterų (170) nei vyrų (109). Nuo piktybinių auglių 103, (daugiau vyrų (53) nei moterų (50).  Nuo išorinių priežasčių 34 gyventojai, (daugiau vyrų (28), nei moterų (6)).  Nuo 2011 iki 2014 metų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų mažėjo, tačiau 2015 metais vėl kilstelėjo į viršų. Mirtingumas nuo piktybinių auglių pradėjo didėti 2013 metais. Išorinių mirties priežasčių rodiklis 2014 metais buvo didžiausias, 2015 metais sumažėjo, tačiau išliko aukštas.

 

Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stebėsenos specialistė Oksana Vaserytė

Skaityti daugiau ...
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą

Naujausi straipsniai