Mes Facebook-e

A+ A A-

Rugsėjo 21-oji - Tarptautinė Alzheimerio ligos diena

Rugsėjo 21-oji - Tarptautinė Alzheimerio ligos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad kiekvienas iš mūsų gali padėti ja susirgusiems žmonėms bei jų artimiesiems. Alzheimerio liga - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka normalūs  informacijos perdavimo procesai. Tai dažniausiai senyvo amžiaus žmonių liga. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. Pasaulyje yra daugiau nei 30 mln. sergančių šia liga. Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis 2012 metais demensija ir Alzheimerio liga sergančiųjų buvo 28 655 asmenys, Pasvalio rajone - 207 pacientai, sergantys minėta liga.


Sveikose galvos smegenyse yra apie 100 milijardų nervinių ląstelių, vadinamų neuronais. Neuronai generuoja elektrinius ir cheminius signalus, kurie perduodami iš vieno neurono kitam. Tolygus nervinio impulso plitimas tarp neuronų leidžia mąstyti, prisiminti, jausti. Alzheimerio ligos metu palaipsniui žūva neuronai tam tikrose galvos smegenų srityse. Alzheimerio ligos priežastys nėra aiškios. Žūvant neuronams sumažėja tam tikrų išskiriamų neurotransmiterių (cheminių medžiagų, kurių pagalba perduodamas impulsas iš vieno neurono kitam) koncentracija, sutrinka jų pusiausvyra smegenyse. Mokslininkai bando išsiaiškinti šio palaipsnio neuronų žuvimo priežastis.
Pagrindinės priežastys, lemiančios Alzheimerio ligos vystymąsį:
Amžius. Alzheimerio liga paprastai pasireiškia vyresniems nei 65 metų asmenims. Vyresniems nei 85 metų asmenims Alzheimerio ligos dažnis beveik pasiekia 50%;
Paveldėjimas. Manoma, kad Alzheimerio ligos rizika šiek tiek didesnė, jei yra sirgusių Alzheimerio liga pirmos eilės giminaičių;
Lytis. Moterys Alzheimerio liga serga dažniau;
Gyvenimo būdas. Kai kurių tyrimų išvadomis, menkas išsilavinimas siejasi su didesne Alzheimerio ligos rizika. Egzistuoja hipotezės, jog kuo daugiau žmogus “naudoja” smegenis, protiškai dirba, tuo daugiau susidaro jungčių tarp neuronų ir dėl to yra didesnis jų rezervas senstant.
Liga dažniausiai pasireiškia progresuojančiu užmaršumu: pamirštami neseni įvykiai, paprasti nurodymai, pokalbiai, susitikimai. Ligoniai gali kartoti veiksmus. Iš pradžių seniai įsisavinta informacija dar prisimenama. Vėliau nebegebama atsiminti ir šios informacijos, pamirštami vaikų vardai, kiek jų yra, prarandami buitiniai įgūdžiai. Ligai įsisenėjus ligoniai pamiršta, kad reikia pavalgyti, neatpažįsta savęs veidrodyje. Sutrinka kalba, iš pradžių darosi sunku rasti tinkamą žodį spontaninės kalbos metu, ligonių kalba neretai tampa neaiški. Vėlesnėse ligos stadijose sutrinka kalbos suvokimas. Sutrinka ligonių orientacija laike ir vietoje, jie gali pasiklysti ir gerai žinomoje aplinkoje. Susiduria su sunkumais atliekant įprastines užduotis, tokia kasdieninė veikla, kaip valgio gaminimas, reikalaujanti vienas po kito einančių veiksmų sekos, tampa labai sunki, o vėliau ir neįmanoma. Atsiranda asmenybės pokyčiai, sergantieji Alzheimerio liga gali būti nepastovios nuotaikos. Jie gal išreikšti nepasitikėjimą kitais, būti užsispyrę, vengti bendravimo. Iš pradžių tai gali lemti nerimas, kurį jie jaučia pastebėję nekontroliuojamus atminties pokyčius. Neretai Alzheimerio ligą lydi depresija. Ligai progresuojant ligoniai gali tapti nerimastingi, agresyvūs, netinkamai elgtis. Artimieji palaipsniui pastebi sergamojo asmenybės pokyčius, tačiau ateina riba, kai simptomai pasidaro ryškūs ir verčia artimuosius ar sergantįjį kreiptis į medikus.
Kol kas išgydyti Alzheimerio ligos neįmanoma. Kai kuriuos simptomus lengvinantys vaistai yra vienintelė, tačiau labai svarbi, pagalbos priemonė. Esami vaistai Alzheimerio ligos neišgydo, tačiau gali šiek tiek ją sulėtinti, sumažinti ligos simptomus ir požymius. Kartais gydytojas skiria vaistų, padedančių palengvinti nerimą, depresiją, nemigą, neretai lydinčius Alzheimerio ligą. Pastebėjus keistoką vyresnio amžiaus artimojo elgesį – nesuprantamą užmaršumą, nepateisinamus poelgius - vertėtų sunerimti. Gali būti, kad tai - ne senatvės požymiai, kurių dažnai nenori suprasti ligonio artimieji. Būtent jų atidumas ir rūpestis gali padėti laiku diagnozuoti ligą, būti jautresniais savo senyvo amžiaus artimiesiems. Pavėlavus liga progresuoja: sutrinka anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus bei kiek jų turi, nebežino su kuo ir kur gyvena, neprisimena, kad reikia pavalgyti ir t.t. Labai liūdna, tačiau savas žmogus tuomet jau nyksta kaip asmenybė.
Pastebėjus trumpalaikius senyvo žmogaus net neryškius atminties, kalbos, orientacijos laike ir erdvėje sutrikimus, išsiblaškymą, skubėkite kreiptis į medikus. Būtent tai padės ateityje ligoniui ilgiau išlikti darbingam ir sąmoningam, o aplinkiniams – išvengti rūpesčių naštos. Gydytojas atliks tyrimus, paskirs gydymą, o tai padės savą mylimą žmogų kuo ilgiau išlaikyti su tikrais jausmais ir potyriais. Saugokite sergančiuosius nuo galimų pavojų (pvz.; neatsargaus elgesio su ugnimi ar dujomis ir pan.). Šia liga sergantiems bei juos slaugantiems žmonėms reikalinga visų mūsų parama, supratimas ir širdžių šiluma.

Atnaujinta13 Rugsėjis 17, Antradienis 02:12
Aukštyn
« Rugsėjis 2018 »
Pirm Antr Tr Ket Penk Šešt Sek
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Kontaktai

Vytauto Didžiojo a. 6, III a. LT-39149 Pasvalys; Tel.: 8 451 20130;  8 451 20131; el. paštas: vsbiuras@gmail.com

Naujausi straipsniai

Numatyti renginiai

Nėra renginių